ATVERKITE LANGUS
Užvertos durys ir langai,
Ir širdis mano užrakinta,
Kažką padariau aš negerai,
Kad esu šitaip nuliūdinta.
Kas man pravers duris?
Kas man langus įstiklins?
Nereikėtų tada gyventi tamsoje,
Nereikėtų tada būti vienumoje.
Atverkite langus į šviesą,
Kad saulės spindulėliai kristų,
Atidarykite duris į erdvę,
Kad žmonės įeiti galėtų.
Atverkite širdis žmonėms,
Mažiems ir dideliems,
Atverkite širdis visiems
Kad žemėje gera būtų žmonėms.
AR TU MOKI?
Ar tu moki žmones mylėti?
Ar moki šypsotis žmonėms?
Ar gali visus apkabinti?
Ir gyventi, gyventi, gyventi.
Be pykčio, apgaulės, melo,
Be pagiežos ir klastos,
Ar gali klaidas atleisti?
Ir nekaltinti žmogaus nuolatos?
Jei gali nekaltinti - tai gražu,
Jei gali mylėt kaip aš myliu,
Tai tu esi doras žmogus, -
Tai tu esi draugas puikus.
---
KAIP IŠTARTI "ATLEISK"
Aš skridau pas tave,
Kaip paukštė sparnuota,
Dar ir dabar skrendu,
Bet tik pūgą sutinku.
Kur man skristi ir kaip?
Kad būtų vėjas palankus,
Kad lauktų meilė manęs,
Ir mylintis žmogus.
Aš vis skrendu pas tave,
Pasitik mane su daina,
Nešu tai meilę ir džiaugsmą,
Pasitik - būsim vėlei drauge.
Nieko šiam pasauly
Mums jau nebeliko,
Tik vėjuota senatvė
Ir naktis nebyli.
Nieko aš nebelaukiu -
Nei skambučio,
Nei labas iš ryto,
Vien tik tavo bučinių.
Kaip mums vėl susitikti?
Kaip lupas priglausti?,
Kaip ištarti "ATLEISK"
KAIP IŠTARTI "SUGRĮŽK"
---
AŠ JAUČIU
Jaučiu kaip daržosi širdis,
Jaučiu, kad tavy aš dar vis,
Žinau, kad lauki tu manęs,
Tikiu, kad myli dar mane.
Žinau , kaip trokšti tu meilės,
Žinau, kaip reikia tau tos laimės,
Žinau, kad lauki tu manęs,
Tikiu, jog neapvilsiu aš tavęs.
Ateik, dainuosiu aš tik tau,
Ateik, skambės daina tik tau,
Padėk, padėk surasti man save,
Padėk , padėk mylėti tik tave.
Mūsų jau plaukai pabalę,
Kvepia jie pievų gėlėm,
Bet jausmai dar neatšalę,
Neišbarstėm meilės pakelėm.
-----------
NIEKO MUMS NEBELIKO
NIEKO ŠIAM PASAULY MAN JAU NEBELIKO,
KIŠENĖJE NEBERASI JAU NĖ SKATIKO,
TIKTAI LIŪDNAS TANGO
IR SENATVĖ NIŪRI,
TIK GELTONA NUOTRAUKA
IR ŠALTAS LIETUS RUGSĖJY.
KODĖL DABAR MAN TAIP LIŪDNA ŠIRDY,
IR KODĖL MAN PRISIMENA VĖL,
TA PRAĖJUSI LAIMĖ.
IR PRAĖJĘ DŽIAUGSMAI,
IR BUVUSI SĖKMĖ,
IR BUVUSI MEILĖ.
REIŠKIA, LIKO ŠIRDY
ŽAIZDELĖ NEUŽGYJUSI,
PRISIMENU, MES ŠOKOME NUOSTABŲJĮ TANGO,
IR RODĖS, KAD TAI TĘSIS MUMS AMŽINAI.
AŠ PADENGSIU STALĄ TIK MUMS,
PRIPILSIU ARBATOS AR KAVOS,
PASĖDĖSIME DVIESE MES PRIE TO STALO,
PRISIMINSIME BŪVUSIUS LAIKUS.
PRISIMINSIME BUVUSIĄ LAIMĘ, JAUNYSTĘ,
KAI AUGINOME MŪSŲ VAIKUS,
PAGERSIME ARBATOS AR KAVOS,
GAL VĖL LAIMĖ MUMS NUSIŠYPSOS
BET TU SKUBI KAŽKUR TOLI,
IR MANO ARBATOS GERTI NENORI,
NEI GĖLĖS ANT STALO, NEI ŽVILGSNIAI VAIKŲ,
NEI GARUOJANTI ARBATA - TAU JAU NE ĮDOMU.
KUO JI GERESNĖ, KUO JI GRAŽESNĖ?
JAUNYSTĖJ UŽ MANE GRAŽESNĖS NERADAI,
VAIKAI UŽAUGINTI, PABĖGUSI JAUNYSTĖ,-
DABAR AŠ VIENA PRIE STALO
-------------------------------------------
PABŪKIM, PABŪKIM KARTU
PRAŠAU IR DAINUOJU,
PABŪKIM, PABŪKIM KARTU,
JAUNYSTĖ PASISLĖPĖ UŽ HORIZONTO,
PABŪKIM, PABŪKIM KARTU,
GERAI, KAD SUSIRENKAM MES PADAINUOTI,
GERAI, KAD DAR LANKOME VIENI KITUS,
PABŪKIM, PABŪKIM MES DAR KARTU,
KOL GALIM DAINUOTI IR ŠOKTI.
JAU NIEKO NELIEKA MUMS ŠIAM PASAULY,
TIK VĖJUOTA SENATVĖ IR NAKTIS NEBYLI.
PABŪKIM, PABŪKIM MES DAR KARTU,
PALAIKYKIM VIENS KITĄ UŽ RANKŲ.
JAU NIEKO NELIEKA MUMS ŠIAM PASAULY ,
TIK LIŪDNASIS TANGO IR SENATVĖ NIŪRI,
PABŪKIM, PABŪKIM DAR ŠIAM PASAULY,
TIK KODĖL TAIP LIŪDNA MAN ŠIRDY?
BELIKO LIŪDNA SENATVĖ
IR NAKTIS NIŪRI.
--------------------------------------
DŽIAUKIMĖS GYVENIMU
Tarsi krislas aky sužibėjo,
Tarsi žvaigždės nuskendo nakty,
Lyg tai mano širdis suspurdėjo,
Aš tikiu, jog tu jau ateini.
Gyvenimo kely tik pėdos liko,
Smėlio pilys seniai subyrėjo,
Aš neišduosiu net tolimos žvaigždės,
Bėgti ar skubėti - jau nieks nepadės.
Gyvenimas, kaip sudžiuvusi duonos pluta,
Gyvenimas, kaip neatrasta planeta,
Gyvenam, mylim, svajojam, dejuojam,
Gyvenam, sapnuojam, ir vis tiek dainuojam..
Meluojam sau, kitiems ir verkiam,
Keikiam gyvenimą, kitus, visus,
Tik niekad savęs nesmerkiam...
O gyvenimas yra labai gražus.
Tad gyvenkime ir džiaukimės,
Džiaukimės nauja diena, nors ir lyja,
Džiaukimės, kad gyvi esame.
Džiaukimės, kad šioje žemėje gyvename.
-------------
IR TAIP TOLIAU AŠ GYVENU...
Kada diena užminga,
Naktis būna tokia ilga,
Ir mano svajones apsninga,
Nebelieka nieko širdy tada.
Aš vis laukiu tos žvaigždės,
Ir tos tylios, ramios nakties,
Aš vis tikiu tave sutikti,
Ir būt laiminga su tavimi.
Savas svajones aš užmigdau -
Tavęs nebus - aš tai žinau,
O mintyse metus skaičiuoju
Ir taip toliau aš gyvenu...
---------------------------------
TU MOTERIS,
PASAULIO TU KŪRĖJA,
TU MOTERIS,-
MAMA, MOČIUTĖ, ŽMONA,
SESUO, DUKRA IR MYLIMOJI,
TU MOTERIS,
PASAULIO SUTVĖRĖJA,
NEŠU TAVE ANT DELNO ,
TU ESI TOKIA MAŽA,
TU ESI NEŽMONIŠKAI TRAPI,
KAIP PORCELIANAS,
KAIP POVĖS PLUNKSNOS,
KAIP SAULĖS SPINDULYS,
KURIS MUS ŠILDO,
BE KURIO GYVENIMO NEBŪTŲ,
TU MOTERIS,
LENKIUOSI AŠ PRIEŠ TAVE-
TU MANO VAIKŲ MAMA.
---------------------------------------
Paduok man ranką,
Padėk nulipti nuo akmens,
Prilaikyk, kad nenukrisčiau,
Kad nesusimuščiau,
Kad likčiau jauna ir graži.
Tu prilaikyk, tu paguosk,
Kad liktume vėlei mes jauni.
Nors širdimi, nors akimis,
Nors siela ir žvilgsniais.
Tu prilaikyk, kaip tada,
Kai buvome jauni,
Kai degėme meile skaisčia,
Tu prilaikyk, tu apkabink,
Ir vėlei būsim mes jauni.
Tariu tau ačiū, kaip visada,
Kad mylėjai ir myli mane.
Tu priglausk, dar pamylėk,
Dar apkabink mane stipriai,
Nes jau nebėra jokių jėgų,
Nes jau nebėra ir ašarų.
Palieku tave, ir tą meilę mūsų,
Saugok mūsų vaikus ir anūkus,
Dar apkabink, dar pabučiuok,
Ir sudie, sudie man pasakyk...
Tu dar pabūk šiam pasauly,
Pabūk su vaikais ir visais, pabūk
-------------------------------------------
Ir vėl diena, ir vėl naktis,
O tu viena, viena dar vis,
Ir niekas tau nepasakys,
Kad artinasi vėl kita naktis
Tu lauksi vėl tos nakties,
Bet žvaigždės tau nebepadės,
Jis pas tave nebeateis,
Pas kitą jis nueis, nueis.
Bus vėl diena, ir vėl naktis,
O tu viena, viena dar vis,
O metai bėgs ir bėgs tolyn,
Tu eini vis senyn,senyn.
--------------------------------------
Kas negerai, kad negerai?
Kodėl sudužo tavo pažadai?
Kodėl manęs čia nebėra?,
Kodėl nebėra jos tavoj širdy?
Kodėl nebėra tavęs mano kely?,
Kodėl nebėra tavęs manoj širdy?,
Liko tik viltis, tuščia viltis,
Nebeliko nieko , vien tik neviltis.
Ir kai diena užminga,
Aš vėl lieku vienui viena ,
O kai naktis pabunda,
Tavęs vis tiek nebėra.
-----------------------------------
SUGRĮŽK Į PRAEITĮ
TU VIS STUMI GYVENIMĄ Į PRIEKĮ,
IEŠKODAMA NAUJŲ DRAUGŲ,
GAL ARTIMŲ SAU ŽMONIŲ,
TU VIS GYVENTI TAIP SKUBI,
KAD NEŽINAI KUR GERIAU TAU EITI..
SUSTOK, PALAUK NORS VALANDĖLĘ,
NE TAS LAIKAS IR NE TA DIENA,
SUSTOK, PASIGROŽĖK TU TA ŽVAIGŽDELE,
PABŪK LAIMINGA NORS TA VIENA DIENA.
NEBĖK, NESKUBĖK IR NESVAJOK TAIP GARSIAI,
TA LAIMĖS VALANDA DAR NEATĖJO,
NEPRANAŠAUK TU SAVO SAPNO NIEKAM,
PABŪK LAIMINGA VAKARDIENA, PRAEITIM.
------------------------------------------
Mano metai nuskrido taip greitai,
Kaip paukščiai, tik jie grįžta atgal,
O metai, jie bėga toliau ir greičiau,
Ir niekad negrįžta atgal jau,
O dienos vis slepiasi nakties globoje,
Kaip žmonės – atrasdami kelią dienos šviesoje.
Paduokite gitarą, nors pirštai sustingę,
Ir balsas jau gergždžiantis, prikimęs,
Tyliai pasakysiu gitarai, priminsiu,
Kad laimę aš jau praradau, neturiu.
Priminsiu, kad noriu dainuoti,
Priminsiu, kad noriu ir groti,
Tik pirštai sustingę,
Tik balsas prikimęs,
Ir ausys pabėgo kažkur...
-----------------------------------
TAVE KANKINA NUOSKAUDOS,
TAVE KANKINA NUOGIRDOS,
RAMYBĖS VIS NERASDAMA,
KANKINI VISUS IR SAVE.
--------------------------------------
Kada vėl diena užminga,
Ir pasilieku aš viena,
O kai naktis pabunda,
Laukiu dienos su šypsena.
Taip slenka dienos, naktys ir metai,
Taip bėga jaunystė tava ir mana,
Ir niekas nežino kada sustos ji,
Prie kokio namo, o gal ir miške?
O žemė vis sukasi, aplink, ratu,
Sujaukdama gyvenimus mūsų,
O ŽEMĖ VIS SUKASI...
---------------------------------------
KAŽKO TAIP NERAMU,
IR ŠIRDIS PAVARGUSI,
KAŽKO MAN VIS TRŪKSTA,
RAMYBĖS VIS AŠ NERANDU.
PETIES NĖR ,PAVARGUSIAI GALVAI PADĖTI,
AŠ ESU VIENUI VIENA,
BET NE VIENIŠA,
AŠ TIKRAI VELNIONIŠKAI VIENA,
MAN TAIP SUNKU, TAIP LIŪDNA,
UŽTENKA MAN ŠVELNIŲ ŽODŽIŲ,-
YRA VAIKAI, ANŪKŲ PULKAS,
TIK NERANDU AŠ TO DRAUGO, PETIES,
KUR ŠIRDIS MANA PRISIGLAUDUSI PAILSĖTŲ.
--------------------------------
Jau pavasaris,
Tik ne širdyje,
O kada jis ateis į širdį,
Gal būt jau niekada.
Nebelauk gražių dienų,
Neprisimink laimės naktų,
Tau pumpurai jau nebesprogs,
Tau meilė jau nesužydės.
Slenka į širdį tik tuštuma,
Skverbiasi į širdį juoduma.
Prašyk neprašęs,
Šauk nešaukęs,
Ant kelių atsiklaupęs rėk -
Nebeateis, nebesugrįš,
Nebeišvysi saulėtų dienų.
Ateina juoda be oro naktis,
Ateina tamsa ir nieks nepadės.
Reikia būti pasiruošus viskam,
Priversk širdį dar pasijuokti,
Priversk širdį dar padainuoti,
Nors paskutinę dieną,
Nors dar valandėlę,
Pasidžiauk šiuo pasauliu,
Pasidžiauk šia diena,
Ir eik į tą Pasaulį pakelta galva -
Tu ištversi, save nugalėsi,
Eik, nusišluostyk ašaras ir eik..
Susitiksim TEN visi, eik...
2012 03 18
----------------------------------------
Sužibo žvaigždutė danguje,
O juk tai žvaigždė mana,
Tikrai žvaigždutė mana,
Prašysiu jos, kad nenukristų,
Prašysiu, kad nesudegtų,
O ilgai, ilgai degtų.
Žvaigždė mana,
Žvaigždelė tu mana.
Ilgai, ilgai tu man dar šviesk,
Ir mok ranka man iš viršaus,
Ir dieną, ir naktį noriu tave matyti,
Žvaigždelė tu mana,
Žvaigždutė tu mana.
Šviesk, spindėk, negesk, nenukrisk,
O šviesk, žibėk, spindėk
-------------------------------------
Tėvynė brangi tu mana,
Tu Lietuvėlė, Lietuva,
Kalnai ir kloniai, ir laukai,
Upės, upeliukai ir ežerai,
Tai mano Lietuva,
Lietuvėlė tu mana,
Kai saulė žėri virš tavęs,
Tu dar gražesnė,
Kai lyja lietūs ir žaibai,
Tu dar tvirtesnė,
Brangi Tėvynė tu mana,
Tu Lietuvėlė, Lietuva.
Tave plėšia, dergia, dalina, karpo,
Kaip kokį skudurą nereikalingą.
Kiek tu dar gali ištverti ?
Kiek dar tave kolios,
Spjaudys ruskiai visokie, tyčiosis iš tavęs?
Negi nėr kam užstoti tave,
Trenkti kumščiu į stalą ir sakyti "GANA"
Kiek tu dar kentėsi, Lietuvėlė mana?
------------------------------------
Ir vėl naktis viena praėjo,
Pilna pagundų ir džiaugsmo,
Ir vėl naktis praeis kita,
O tu vistiek viena, viena
---------------------------
NEDRUSKINK...
Nedruskink ant pridruskintos žaizdos,
Neliesk širdies įaudrintos ir sužeistos,
Neliesk medelio su nudžiuvusia šaka,
Neliesk nieko, - palik ramybėje tu mane.
Pamiršk mūsų svajones apie žvaigždes,
Mėnulį. saulę ir plaukiančias gulbes,
Pamiršk tu viską, tai skaudina mane,
Pamiršk, geriau vėl būsiu aš viena.
Gal tau patinka šitaip gyventi?,
O man tai ne - geriau būsiu viena.
------------------------------------------